Nuogumas (etiudas Nr.3 )

O, debesie,
    per obelų nuogumą minties erdvėj išplaukia laivas

    Akis išlesiruoju, nes vakar buvo ir spalva, ir potėpis skaidresnis nei šią dieną.
    Užsigeriu ne sausu vynu, o rasa. „Neišprotėju kaip van Gogas... “
    Ant slenksčio ilgesį parklupdė sutema – neištapytas kūrinys ir mano ego.

    O, debesie!

    Pabūki su manim,
    man tavo šypsenos švelnumo reikia - -
                                                              išbalusioj tyloj aklos paletės