Likimo vėjais drąsiai jojau,
svajų botagais juos plakdama,
tada aš nieko nebijojau -
o štai dabar manęs - nėra...
Bute už uždarytų durų,
pievos žieduos ir lapų aukse,
dangaus žydrynėj, parduotuvėj
nėra... Nors aš turėčiau būti.
Gal jūs kas nors radote mane?