Kaip kvepia lūpos atsitrenkdamos,
Nuo aukšto pjedestalo lyg nužengdamos.
Artėja prie akių pilka grubi,
Ši žemė gali būt perdėm niūri.
Raudonai nudažyt ar neužtenka jos,
Ryškiom spalvom papuošt mūs motinos.
Pakvimpa vyšniomis ranka gaili,
Tetrokšdama suleist nagus gilyn.