sapne
raštelį mažą įkišau
į Raudų sienos
siaurą plyšį,
tave aš sugrąžint
Aukščiausiąjį meldžiau,
nors žynė sakė,
kad tu negrįši,
ir
suksis mano mintys
vien apie tave,
bus naktys tuščios,
dienos nykios,
o tu -
lyg palydovas,
ryšį su Žeme praradęs,
be tikslo skriesi
kitoj
visai kitoj -
man nepasiekiamoj -
orbitoj - - -