tarmiškai

Valkiuodams paširdžiais pempėtų laukų,
Ragiu kap saulė krenta grioviuosna.
Išmušįs vakaru veiduos raudonis
Nudulkia varsalaukia nykumi.

Atsliūkin paraistėm kupron sumestus
Gal Vingių Jonas, gal ruduo -
Ir traukia glitumu per molį
Vežėčių kinkinį sutemusioj raudo.

Brendu brūdnai mintis apvilkįs,
Patvindįs ašarom pempėtus klykimus,
Sustodams mėkoju kryžialauky nupintų
Likimų savo, klimpstantį varsno.