rožinio vakaro spinduliai
supančioja ilgesį
kažkur vėjas atsimuša
į neišsipildžiusią svajonę
sukranksi varnas
saulės laida visai čia pat
jau už to kalnelio
ant kurio kumeliukas
vartėsi žydinčioje pievoje
tik tavo langinės vėl uždarytos
tarsi prieš audrą
skamba vakaro varpas
upėje virpa vanduo
ar tikrai lietaus pirštukai
beldžia į mano langą
o tu ar pažįsti ant sleksčio
nukritusią snaigę
juk dar taip neseniai
mūsų vasarą baigėsi