Ruduo išeina

Nubudę tiltai, ant delnų
Iškėlė saulę,
O ši, kaltai nuraudusi,
Pušų viršūnėmis ištvino.
Raudonis spindulių
Lašnojo ir varvėjo, -
Kol lūpų pariby,
Saldžiu šypsniu pražydo.

Nuo ryto vėsumos
Kelmais pašiurpęs krantas,
Dar taškosi rausvais
Šermukšnių krešuliais, -
Ir glaudžiasi prie jo
Išlenktais šonkauliais,
Dvi senos, liūdnos valtys,
Suglaudusios irklus,
Tarytumei rankas, -
Vieno likimo seserys...

Upelio pakrašty
Nuslydo spindulys, -
Avietiniai nudažęs
Raukšlėtą vilnį.
Viršūnėse beržų
Boluoja iš toli,
Paspalvintam fone
Atrodo, - jau tušti,
Strazdų lizdeliai.

Tik rudeniniai lapai
Leidžiasi.
Pirmų šalnų sutikti.
Sukasi ore ir krenta,
Lyg varvantys ugnies lašai
Į rudeninį upės krantą.
Ir nusižiovauja ruduo,
Palikdamas medžius
Apdriskusius, kaip piemenis,
Ir papilkėjusią padangę.
O iš toli šalnų žirgai,
Artėdami į žemę,
Nuščiuvę stabteli
Ir garsiai nusižvengia...