Godžios akys
Melduos supas
Debesų jos nepamirš
Lyg asloj
Jos meilę plūkia
Kur ant buvusio įnirš
Slepia meilę
Žodžio durklas
Kerta vakarą krauju
Dar nebuvo
Jis išgertas
Po padu sakei gardu
Apkasuos
Pušynų vartuos
Rieda dideliais lašais
Tavo kelias
Jau suartas
Ir palaidotas gražiai
Gilių pirštų
Aromatas,
Raustant jūrai atsilieps
Žodžiai ardos
Vyras darkos
Ji už nieko nesislėps
Dangstos meilė
Lūžta šakos
Sakalų naguos dangus
Godžios lūpos
Nepasakė
Kiek žmogus jomis pajus