Tuščias mechanizmas

Kiekvieną dieną jis piešdavo juodus veidus, kurie versdavo mane šaukti.
Kiekvieną dieną aš piešdavau ant jų grotas bijodama, kad jie gali išeiti.
---
SUSTOK.
Noriu tave paliesti. Noriu įsitikinti, kad tu tikras.
---
Jis negalėjo verkti.
Bijojo, kad nusiplaus juodai baltas grimas.
Norėjo tik dviejų pasaulio spalvų. Nepripažino atspalvių.
Nėra laimės be ašarų...
...Jis mokėjo padaryti taip, kad kiti verktų.
--- 
SUSTOK.
Noriu įsižiūrėti į tuštumą tavo sieloje.
---
Dėvėjo kaukes. Įsijautęs į vaidmenį nebeatskirdavo sapnų nuo realybės... Jam patiko, kad kiti tėra jo marionetės. Kitų skausmas suteikia jėgų egzistuoti toliau…

Kiekviena naktį jis užtušuodavo mano mintis.
Kiekvieną naktį aš bijodavau užsimerkti.
---
SUSTOK.
Man reikia………
                    …TUŠČIAS MECHANIZMAS.
    TU VISO LABO TIK TUŠČIAS MECHANIZMAS.
---
...O nukritęs po paveikslu isteriškai juokėsi klounas.
      Apsisiautęs didžiule juoda paklode. Pro kurios tarpus švietė ryškiai geltonos kelnes ir didžiuliai žali batai.
Veidu tekėjo tušas.
    Juodas.