jei nieko savo ir nieko sau, tai kdl tada tokia klampatvė, nk visiškus mali iki mėšlino niekiškumo.
nieko neturėjims, yra visko atsisakyms ir lengvums. terši erdvę nesąmonėm
Nukvakęs lyr. herojus - atsiskyrėlis! Bandantis manipuliuoti skambiais žodžiais. Vardan stipresnio įspūdžio, o galėtų kukliau, arčiau savų drobinių marškinių. Autorius moka taikliai mėtyti frazes, kurios atspindi piešiamą herojaus charakterį. Gal poezija tokia nebe poeziška. Su cinkeliu.
Tokie tie atsiskyrėlių horizontai-vertikalūs.
Kilo įtarimas, kad "stipriais" žodžiais (Dangus, pasaulis, civilizacija) stengiamasi kelti kūrinio vertę, bet iš tikro dailiai jie vertikalėje susikabino. ;]