linkiais

kai per skruostą
kaklą krūtinę
ir jauti degina
pagalvėles
it vašką palietus
tarp
    pažirusių
            garbanų
    supasi
tik sekundė
o nuodėmė
naminukas

kai atsiremi
alkūnėm į debesį
Dievas pyksta
nėra užtrauktuko
ir užuolaidų
            skverną
    praskleidus
vis dar matosi
tavo lūpų
kamputis