mirtis vaikšto dažnai
kartais – greitai
kartais – iš lėto
bet širdie numirki lėtai
kad ilgai jaustum vasaros
žydintį lietų
visa kita – ne tai...
visa kita – šešėliai
paslaptis man buvai
o aš tau – neteisėta...
medžiai meta lapus
nuogos šakos rėžėtos
koks tu man patrauklus
mano guoli
baltas snieguotas
kiek dar metų reikės
neturėt ar netekti
būni tuo
kas brangu
kai šviesa jau paniekina dagtį


diii















