Išeiki

Praeitimi pakvipo nykstantys daiktai
palietus juos kalbėjo jie nebyliai,
kas tu esi, kur tu buvai?
Kada reikėjo man taves,
Kada kviečiau Tave taip tyliai, tyliai

Išnokę obuoliai, man vasarą primins
Kai žaidė bangos saulės spinduliuose
Žiūrėjau aš į ateitį dar su viltim,
dabar aš nusivylusi savim stebiuosi...


Pravertos durys tau...
pirmyn išeiki,
paskui jos užsivers jau amžinai nebyliai
plaukuose vis dar vėjas savo pirštais žaidžia..
širdis negali tyliai plakti...
Aš tavęs ilgiuosi.