Klevai jau rengiasi iš lėto,
Spalvoti lapai valsą šoka.
O į rudens išskleistą tinklą,
Papuola tie, kuriems patinka.
Sunkiais rūkais rytai apžėlę,
Gėlės rasotą žiedą saugo.
Šalna ištiesus baltą skraistę,
Ir nekviesta jau apsilanko.
Dažnai lyg traukinio vagonai,
Pūkuoti debesys praplaukia.
Tarytum kūdikiai sušalę,
Taip tyliai, tyliai verkia.
O vakarop dangus parausta,
Lyg apturėjęs dieną gėdą.
Tamsa užsimeta apsiaustą,
Trumpa diena lėtai užmiega.