Lyg vakar,
lyg vakar pynei aguonas į plaukus,
rišai kaspinėlius iš batraiščių
ir palto sagoms šypseną piešei.
Auginai gėlę stiklainyje,
sakei – tai tavo pasaulis.
Truputis žemės, vėjo, saulės,
lašelis jūros, mano plaukas,
kaštonas ir iškritusi saga.
Trūko tik žvaigždės.
---
Išėjai.
Kregždutės karpė dangų,
raudoni žiedlapiai pabiro iš plaukų.
Tada vis lijo lijo lijo
ir lyja, regis, dar tas pats lietus.