Suskubo laikas tarp rožynų.
Spalvų gražiausiųjų apstu.
Pakilo vėjas piligrimuos.
Širdy raustu dėl padarytųjų klaidų.
Aštrūs spygliai taip gelią stipriai kūną.
Vidui drebu dėl žodžių išlietų.
Kodėl gyvenimo keliai išskyrė,
dėl nuomonių kaitų.
O kaip prieiti vientisumą.
Tą tyrą meile dovanot.
Kaip nuodėmes nuplaut nuo kūno.
Kad mums nereiktu raudonuot.
Švara vidui ir švarios mintys.
Su šypsena kely einu.
Kas pamėgins mane pravirkdyt.
Aš palinkėsiu jam gerų.
Gyvenimas gražus graži ir siela.
Tyra kaip šventintas vanduo.
Prašvist gali kaip mėnesiena
su džiaugsmo kupinu veidu.