Gyvenimo keliai visas mintis išblaško.
Kad pamiršti kiek daug yra to gero.
Juk gėlės šneka daug apie save.
Tikėjimas sustiprina tave.
Kadaise aš buvau tiktais berniukas.
Bandžiau visas tiesas suprast.
Dabar pasibaigė tas rūkas.
Tai Meilė visiems, padėjo susiprast.
Kodėl mes Žmonės nedaliname daug džiaugsmo?
Kodėl mes teisiame vieni kitus?
Kiek purvo mintyse išleisto,
jis užgožė mūsų visus jausmus.
Kur šiluma kuri paglosto?
Kur ramuma skirta žmonėms?
Kur šypsena kaip dovana nušviečia,
kaip strazdanos žmonių veiduos.
Paklydo mūsų mintys ir dorybės.
Pasklido tamsus debesis.
Pamiršom mes visas vertybes.
Kas mus visus atitaisys.
Sakau jums prisiminkite tik gerą,
mokėkite atleist visiems žmonėms.
Sodinkit džiaugsmo sėklas žemei.
Ir šilumą brandinkite visiems.