Gyvenimas-parodija.

Aš nežinau ar gerą parinkau savam likimui kryptį,
Dabar, kuomet renku prisiminimus, dalį jų norėdamas sutrypti
Ir pirštu nebeparodyti, kur ligi šiolei rodžiau.
Tai būdavo laikai, kuomet suprasdavo mane iš pusės žodžio.
O dabar nebesupranta ir iš viso..
Baigiu pamiršti savo krantą, juostose vaizdai ištyso,
Laikas juos išblukino, juostų tų neryškinau, dienas barsčiau į trupinius. Lengvo būdo kupinas, dėl to net nesirūpinau.
Tačiau dabar jau sutinku; sunku kai turim pripažinti savo nuodėmes mes,
Bet ir nereikia gintis, juk jomis ir nuodijamės.
Gyvenimas – parodija nes, ne vieną kaukę į vieną aruodą įmes
Ir aš gerdamas nuodus dėsiuosi jas, dabinsiu savo veidą jomis,
Kad praeities gijomis praslinktų pro mano akis
Ir aš sukandęs dantis gailėčiaus, kol nepagailėtų mirtis..