Visas tuzinas glaudė madonų...
Ir panašios jos buvo į jas, -
O kai naktys žėravo raudonos,
Pagalvoji - madona rasta.
Bet ne visos slaptoj kamarėlėj,
Pasiliko lig šių valandų
Ir ne visos tarytumei gėlės,
Nušvytėj kasdienybėj dienų,
Nudainavę su švilpiančiais vėiais,
Na, o kitos kažkur į lankas...
Pamatai čia vis kartais užėjęs,
Kad iš daug ko - liko nekas...
Negailėsiu dienų atsigręžęs,
Nors prabėgo jos man su daina,
Tik jau visos madonos miražas
Ir Aldona jau ne madona...