Seimas valdo Lietuvukę

Seimas prisiekė dievuliui, –
Darys žmogui kaip priguli,
Saugos žemę, saugos mišką
Ir saulutę, kuri tviska.

Ponija sau – nebegaili,
Milijonus semia saujom,
Parceliuoja žemę visą
Ir kitaip tą liaudį “knisa”.

Bet dabar visiems jau aišku –
Nepriklausomybė vaikšto.
Valdo Seimas Lietuvukę
Sau įdiegęs tą “bizniuką”

Gi, su „nepriklausomybe“,
Jau praradome liuosybę, –
Nieko ji mums nebeduoda,
Vos ne vos tik duoną juodą.

Tad paklauskim nors per dainą,
Ko ta laisvė neateina?
Esam juk seniai visi,
Šioj belaisvėje basi...

Tepadės ir man dievulis,
Tas, kur debesyse guli,
Bet kol jis mane atmins, –
Man seniai jau bus AMIN...