juk tu žinai
kokios būna rudens naktys
kai sutemos anksti
uždengia horizontą
nutyla paukščiai
tik medžiai leidžia spaliui
lapus kitom spalvom
nupiešti
juk žinai
kad rudens nemigos
tamsesnės
už ryto kavą
šaltesnės už rasos lašus
tik ilgesys
ant blakstienų
toks
kad sunku atsimerkti


Muta













