Minčių šokį
Pro ryto rėtį
Sijoju, sijoju,
Kol lieka
Aukso grynuolis.
Tyras, švytintis jausmas:
Kaip neoninė
Mėnulio skeveldra,
Gal dar tyresnis, -
It vaiko vyzdys....
Paklausysiu į tylą, -
Išgirstu-
Kaip pavargusi šnabždas
Per odą į tave
Žalia žolė įaugusi.
Klausausi tyliai, -
Ir vėl išgirstu;
Lyg per smuiką
Lašas nubėgtų.
Vėl tyliu, ir klausausi, -
Ir vėlei, ir vėlei...
Taip mokausi išgirsti.