Nesuyranti suirutė

arba – „Tepadeda man dievas“.

(A t o m i n i a i  k u p l e t a i)


Prisiekia dievuliui Seimas,
Ir iš miesto, ir iš kaimo:
„Tepadės man dievas šis,
Parceliuot valstybę vis“.

Užtekėjo EUROSAULĖ, –
Tai ne Stalino apgaulė...
Litai Lietuvai varvės,
Bankams saldo vis didės...

Atominė Ignalina:
Nieko jau nebegamina –
Valiuta tik tai mėmėm,
Ir kairėn, ir dešinėn...

Spekuliantas tas Sekmokas
Ir vaidinti puikiai moka.
Toks „ministras“ – toks brangus,
Tiesiog – auksas, ne žmogus

Grybauskaitės galimybės –
„Laisvos rinkos“ nekaltybes...
A. Butkevičius vis šauks –
Jam brangi galva žmogaus...

Valstybukės ūkis smukęs,
Neišgelbės ir kolūkis
Gaila, kad Brazausko nėr,
Landsbergio taip pat – perdėm.

AMB žinojo – viską,
MUZIKAS – sakmes iš miško:
Pakastas anas – garsus,
Kitas pas Euroasus

Jiems abiems jau neberūpi,
Kokį čia „sukūrė“ ūkį?
Kiti ponai tepribaigs,
Lietuvėlę, su dievais

Pravieniškėse nėr vietos,
Mat dar grotos neįdėtos.
Kol grotas kas įstatys
Nieks kaltų, jau nematys...

Prezidentei gal netinka,
Tas grotas nuolat priminti?
Sekmokui „dirbt“ ar padės?
Gal su juo nesusidės.

Kai valstybėje „bardakas“,.
Prezidentei tikras matas.
Jeigu nieko negali, –
Lipt iš ratų jau turi.

Ir atplėšt nuo lovio gaują,
Kuri Seime viešpatauja,
Kaip padarė kolega
Iš Rygos. Ten bus tvarka.

Daug bažnyčių jiems prireiktų,
Kad Dangus griekus atleistų.
Kas šioj žemėj spekuliuos,
Tas jau Pekloje alsuos