Esu galbūt plyta

Esu galbūt plyta,
Gal nuolauža senos pilies,
O gal knyga,
Be galo smulkiai prirašyta,
Per ilgus šimtmečius
Galingi vėjai pūtė,
Perpūtė mane,
Įkyrūs lietūs lijo,
Kruša krito...
Žibėjo ant manęs rasa,
Ir saulės šilumą jaučiau -
Turbūt esu plyta,
Tačiau
Aš daug patyriau,
Nors turiu širdį žemės molio
Ir traukia vis mane namolio
Į žemę, iš kurios kilau,
Ir informacija,
Sukaupta manyje,
(Po virsmo šio)
Pasklis lig žemės dugno,
Niekad nematyto...
Ir subanguosiu
Žydinčiais rugiais,
Ir nurūkuosiu vieškeliais lygiais,
O gal šalikelėj priglusiu
Kietu grumsteliu,
Nes be Tėvynės
Net numirus būti negaliu - - -