O, kaip jos sušildo, kai širdyje šalta,
tartum žiburėliai tamsioje nakty -
mėlynos, raudonos, tamsvyšnės ir baltos,
nuostabios lyg mūsų lūkesčiai slapti.
Net kai ryto vėjy susigūžti tenka,
jos nušviečia viską nuostabia spalva.
Paimu gėlės aš žibintą į ranką
ir aukštyn pakyla nuleista galva...
už šį gėlininkės pastebėjimą, tu gavai pusę galimų balų, tai labai daug, nes pastebėjimas toks paprastuti ir toks, na, kaip žiedų mylėtoja suprasi - narciziškas, kad neturėtumėte jaustis nepatenkinta. astros ir lūkesčiai margi, hm...jų čia nėra. tik augalų spalvos. turi pasistengti įpinti nors kokio lūkesčio gaidelę, nors labai mažą lūkestėlį. aš dar palūkuriuosiu, gerai, ką.
Šiomis eilutėmis ir noriu atsisveikinti su Jumis, mieli kūrėjai, padėkoti tiek už objektyvią, tiek už subjektyvią kritiką, tiek už pagyrimus, tiek už papeikimus. Sėkmės Jums visiems ir lengvos, bet įtaigios plunksnos.