Kario troškimas

Sudegę miestai - kardas įsmeigtas į žemę.
Neliko nieko pelenai tiktais rusena.
Vidinis Ego daužo širdį.
Žmonių žiaurumas - pravirkdė.
To karo netgi nereikėjo,
bet Ego troško jam nieštėjo.
Apsupo ratais vanagai.
Praskrido ištiestais nagais.
Instinktas laukė grobio.
Karys lauke neteko skonio.
Širdis jam daužėsi tiktais.
Ką padariau sušuko jis.
Nei meilės jo veide nei gėrio nematyti.
Rūsti lemtis jį privertė žudyti.
Atleist kažkam jis negalėjo.
Kardu savuoju išprotėjo.


Gyvenimas suklosto daug karu.
Be meilės džiaugsmo nematyti.
Apsaugok Dievę nuo rūsčių veidų.
Tu tikrą gėrį mums dalinki.