Tu nušvitai kaip ryto saulė,
Mano niūriam gyvenimo kely.
Ir nutapei mano pasaulį,
Gražiausiom žemės spalvomis.
Aš nežinojau, kad yra draugystė,
Kurią man būtų lemta dar išvyst.
Kuri mano pasaulyje nušvistų,
Ir džiugintų kas rytą vis.
Aš nežinojau, kad šitam pasauly,
Man galima laimę dar sutikt.
Bet tu atvėrei man duris į saulę,
Ir leidai pasijust savim.