7 neHaiku Lietuvai

Centre Europos
perpučiama vėjų, -
drebi, o, Lietuva!

Jau tūkstantmetis
kaip tavo vardas skamba,
geroji mano!

Ugnim, krauju ir
vandeniu pakrikštyta
kaip liūtė gyneis.

Labai skaudėjo,
ir tu staugei kaip vilkė, -
toli girdėjos.

Įrėžė skausmas
raukšles veide tavajam -
kaip jas išlygint?

Vis vėjai pučia,
vis debesys užplaukia
ir lietūs prausia.

Kada iš tikro,
manoji Lietuvėle,
laiminga būsi?