*****

Atsigersiu vakaro tylos,
Nusiprausiu sidabrine mėnesiena,
Dar išlikę akmenys bylos,
Kad praleidau naktį čia ne vieną,
Vis bandydama susigrąžint namus,
Į kuriuos jau neįžengsiu niekad –
Skaudžiai kerta laikas neramus –
Netgi pamatų nebepalieka,
Ten, kur sklido krosnies šiluma,
O joje žioruodavo ugnelė.
Kūkčioju ant kelių klupdama –
Praradimo skausmas širdį gelia-
Taip norėtųs grįžt dešimtmečius  atgal…