0-8

ėjau du kartus kaip grįžtantis ir kaip
išėjęs, rinkausi į dubenį kaip žmogus
pusė dugno įeina į sudėtį. stebiu
vietininką, pažymiu erdves, aš įsmeigiu medį
kaip sukaltas lentas, surandu taip
save, ne save ir atskilusią dalį
lyg ankstyvo rudens

pastebėjęs, kad kylu, jau žinau, jog prie marių,
rinksiuos induos ir skilsiu, juk paklydęs
sugrįžti negali, tik pavaikščioti molu,
kur nuslysta į vakar vanduo, tas, kurio nežinojau,
du kartus išbuvau, nes keliai iš akmens, o vanduo iš
vandens.