Mergaitė su degtukais

Mergaitė su degtukais

Galbūt vaidinti ne tik scenoje bet ir lauke?

PERSONAŽAI
Mergaitė su degtukais MSD
Mergaitė su žiebtuvėliu MSŽ
Berniukas su pirštinėmis BSP
Berniuko su pirštinėms draugas BD
Praeivis [siauraprotis, abejingas]
Kiemsargis – gerasis dėdė

IDĖJA
Susvetimėjusio pasaulio fone bandymas prisibelsti į žmonių širdis.
Nesusikalbėjimas, nesupratingumas, bijojimas pasirodyti jautresniu – blogai šiuolaikiniame pasaulyje būti tikru geru žmogumi, reikia apsimesti blogu, net jei dėl to prarandi mylimą žmogų

KONFLIKTAS
Tarp Mergaitė su degtukais ir Berniukas su pirštinėmis

[VISAS SPEKTAKLIS TURĖTŲ BŪTI TARSI KRŪVA degtuko BLYKSNIŲ, LĖTŲ ĮSIŽIEBIMŲ IR UŽGESIMŲ, KURIŲ TARPE VERDA GYVENIMAS.
Meniniai intarpai, eilėraščiai apgrojami gitaromis. ]

Epizodas #1
KIEMSARGIS

[Įbėga BSP ir BD į sceną. Scenoje guli nejudėdamas kiemsargis. Berniukai pakelia jį ir paramsto šakomis, su jo paties šluota. Padaro tarsi  skulptūrą iš „trūkusio“ žmogaus. Kuri berniukams išėjus sugriūva ir atsibunda kiemsargis:
Pritariant gitaroms: ]

KIEMSARGIS:
Kaip man sunku... kaip šiandieną sunku
Dieve kaip man sunku
Aš nežianu kodėll ėėėl ėėl.
Kaip man bloga, dieve kaip man bloga..
Kai man šiandien bloga.. aš nežinau kodėl..

KIEMSARGIS: Viskas. Visiškai viskas. Nebereikia, nebėra – nėra ir nereikia. Neberikia žemėje nei Dievo nei angelų. Per daug purvo per daug juodų blizgančių batų trypiančių mano pirštus ir galvas, [Juokdamasis su ironija ir pašaipa] -Mėtosi maža apvali gražigalvytė – o visi lipa per ją – trypia“ Visiškai viskas nebėra ir nebereikia žemei nei Dievo nei angelo.
O kad taip nors vieną radus, nors vienut vienutėlį, kad ir mažą, kad ir sušalusį, kad taip radus nors vienintelį gerą žmogų šiam pasaulį.. Nors vieną?
Šluoja sceną, gurkšnoja degtinę, dainuoja girtas dainas, pyksta dėl vis išlendančių baltų marškinių, kuriuos jis vis slepia (Vėliau pasirodys kad tai angelo sparnai).
KIEMSARGIS: Nei višta nei angelas... nors neee – dabar aš labiau į vištą panašesnis. Ir kam man jie, tiktai trukdo. Kvailos ataugos, kurios jau seniai niekam nebetinka.
Jo apranga turi būti labai niūri ir purvina ir labai stipriai kontrastuoti su angelo apranga. Ir vaikšto su pusiau išlindusiu vienu sparnu. Skundžiasi kad jam nebėra žemėje darbo – nebėra gerų žmonių, visų sielos tokios nešvarios, kad net valyti nebėra prasmės – dėl to pradeda gerti. Pamato gatvėje praeivį:

KIEMSARGIS: (Grajauskas)
Jau ką žinau tą žinau
Tik pabandyk kuo nors
Patikėti
Tai būtinai pasišaipys
„Apgavau apgavau“
Bet kad šitaip norisi
Kuo nors patikėti
Nors rėk
Prieinu gatvėje prie
Nepažįstamo, sakau –
Labas esu žioplas padaras
Galit šaipytis iš manęs
Kiek tik lenda
Maloniai nustembu:
Ogi nesišaipo
Ogi bėga ir šaukia visa
Gerkle – policija policija.

[Prieina prie praeivio, išsitraukia baltą skudurėlį į kurį degtinė buvo susukta, ir bando praeivį valyti. Jis parbloškia kiemsargį ant žemės. Jis pasižiūri į skudurėlį – dabar jis purvinas.]
KIEMSARGIS: Pasauly per daug purvo ir per maža servėtėlė jam nuplaut..
[ Susigūžia kiemsargis scenos kampe ir iškošia tyliai, nuoširdžiai:]
- O taip kad nors vienas.... kad nors vienas tikras žmogus.. nors vienas..

Epizodas #2
MERGAITĖ SU DEGTUKAIS PARDAVINĖJA DEGTUKUS

BROLI ŽAKAI sutartinė, arba šiaip auginama gitaros melodija, kuri turi augti link chaotiškumo
Reikalingi 4 žmonės, su kuriais sukurti tobulą biomechanikos modelį automatizuotų darbų, atliekamų vis didėjančiu greičiu. Sukurti tokius judesių komplektus, kad įvyktų mini susidūrimai su mergaite (pvz, jos pastūmimas į šalį, nusisukimas nuo jos, galbūt, jei ji atsistos vietoje kokio nors daikto, ją paimtų ir neštų vietoje daikto.) Pavaizduoti visišką žmonių aklumą ir atjautos nebuvimą. Epizodas su praeiviu, tamsoje kažko negali rasti, mergaitė uždega degtuką ir jis atranda, tačiau pamatęs ją atsišlieja, puola valytis rankas ir pasišlykšti ir traukiasi nepirkęs degtukų..
Tada poezijos tekstu Mergaitė su degtukais apibūdina savo savijautą – ko ji trokšta ir kaip jaučiasi tokiame pasaulyje. Sulig paskutine pezijos eilute užgęsta degtukas.

MERGAITĖ SU DEGT: (Marcelijus Martinaitis) Pritariant gitaros melodijai:
Lygumų vakaras
Temsta vakarėj – aukštai
O pro langą
Žiūri tarytum į dvasią
Didelės akys –
Be veido.

Eina žmonės keliais –
Tamsios padegėlių sielos,
Slenka jų veidu tyla
Lyg mėnulio šešėlis.

Nuo žodžio – lig žodžio
Tęsiasi laikas be galo
Ir žiūri į begalybę
Užšalusios bepročio akys.


Epizodas #3
MERGAITĖ SU DEGTUKAIS IR KIEMSARGIS

Tai išgirdęs kiemsargis atsikelia  labai entuziastingai, tarsi atradęs gyvenimo prasmę, beveik išsiblaivo.  Prieina prie mergaitės ir pasako:

KIEMSARGIS:
Negera, kai spengia žiemos begalinė tyla
Prie veido man šalčio spygliuota viela.

Vien šalčio ugnis, vien tyla lyg kapai
Vien saulės sargybiniai – ledo plieniniai stulpai.

Ledinis balandis ant lieso mergaitės  peties
Prie sienos ledinės kaip meilės ji laukia mirties

Ir maudžia ir gelia gruodo kaulai balti
Bet plazda gyvybėje kraujo sparneliai šilti.

Ir kelias gyvenimas pervertas speigo strėle,
Į strėlę jis remias, vėl gyvas gyvybės gėla.

MERGAITĖ SU DEGT: Laba diena dėde, pirkite iš manęs degtukų?
KIEMSARGIS: Mergaite, aš nieko iš tavęs nepirksiu – aš noriu tave nuvesti į gražiausią pasaulio vietą.
MERGAITĖ SU DEGT: Aš su nepažįstamais niekur neisiu.
KIEMSARGIS:  O su nepažįstamu angelu? Aš angelas. Aš tavo angelas.
MEGAITĖ su DEGT: Taip ėmiau ir patikėjau, skrisk senuk iš čia. Labai jau nuo tavęs sklinda angeliškos degtinės kvapas.
KIEMSARGIS: Tai sielos dezinfekscijos priemonė. Kad purvas nesikauptų aš ją reguliariai plaunu. Sunku būti tarp žmonių ir nepasidaryti į juos panašiu.
MERGAITĖ SU DEGT: Jūs turbūt labai vienišas, kad apsimetinėjate angelu, kur Jūsų angelienė?
KIEMSARGIS: Išskrido labai seniai.. pro automobilio langą.. o aš nesugebėjau jos išgelbėti.. Užtat dabar išgelbėsiu – išgelbėsiu Tave, nuvesiu tave į tokią šiltą ir gražią vietą, kur tau nieko netrūks.
MERGAITĖ SU DEGT: Ačiū dėde už gerus norus, bet jūs ne angelas, o čia ne pasaka, tad nieko jums neišeis...
KIEMSRGIS: Aš tuoj grįšiu, lauk manęs čia – turiu pranešti valdžiai kad tu čia, kad galų gale pasaulyje atsirado tikras žmogus.

Prieina prie mergaitės su baltu skudurėliu nuvalo mergaitei ašarą, nueina į šviesą pasižiūrėti – skudurėlis baltas. Nudžiunga. Pasisako esąs angelas. Mergaitė nepatiki, draugiškai pašaipiai nusijuokia ir sako užuodžianti angelišką degtinę. Kiemsargis papasakoja savo istoriją ir sako padėsiąs mergaitei. Jis išskuba pranešti apie savo atradimą. Mergaitė su degtukais užžiebia degtuką

MERGAITĖ SU DEGT: (Martinaitis) Pritariant gitaroms:
Taip sninga
Lyg žinočiau
Kad manęs jau nėra.

Taip graudžiai man gera
Nuo prabėgančių metų –
Lyg seniai 
Mane pakasė jauną
Su mylimu prie širdies.

Užgesta degtukas................

Epizodas #4
BERNIUKAS SU PIRŠTINĖMIS IR JO DRAUGAS SUTINKA KIEMSARGĮ

Į sceną įeina berniokiškai tyčiodamiesi vienas iš kito:
Tu toks, ne tai tu toks, o tu išvis esi  ir t. t. t.  tada juokiais kumščiuoja vienas kitą, pro juos bėga kiemsargis, jie užstoja kelią. Paprašo išpirkos kad leistų jam eiti. Viskam vadovauja berniuko draugas. Berniukas su pirštinėmis lyg ir norėtų viską baigti, bet nedrįsta prieštarauti draugui.
Kiemsargis pasisako esąs angelas – vaikai šaiposi. Liepia atsiklaupti ir kartoti maldą jiems. Sudievina save. Maivosi, plasnoja, vaizduoja angelus, galiausiai angelui – kiemsargiui pavyksta pasprukti, o berniuko su pirštinėmis rankoje lieka saujelė plunksnų.. vaikais pasimeta, pažiūri prieš šviesą ir pabėga.

BD: Maumedis.
BSP: Tu pats toks.
BD: Čiobrelis tu
BSP: O tu mažo nupiepusio šuniuko mažas nupiepęs šūdukas.  Ha
BD: Oba, mama tave pamokė taip  šnekėti? Pašaipiai suplonintu balsu „mažo nupiepusio šuniuko mažas nupiepęs šūdukas“ Pasakyk savo mamytei, kad jos papūniukas yra looopas, galiu ir angliškai looseeer...
BSP: Gerai gerai baigiam.
BD: O ką ji aš tik pradėjau? Žiek, eina bomžas. Nuskinam?
BSP: Gal ne..
BD: Imk paskambink mamytei, paklausk, gal leis? „Mamyte, ar galiu bomžui sutrypti galvą? Galiu? Gerai, ilgai neužtruksiu ir tuojau pareisiu pietųųųųų“. Minkštakiaušis tu.
BSP: Gerai jau gerai.
- Stok, patikrinimas, jei nori praeiti tau reikės suvalgyti šitą geltoną sniegą.
KIEMSARGIS: Aš labai skubu, gausiu atsisakyti jūsų vaišių.
BD: Atsisakyti? Koks nemandagus? O mes mokam ir kitaip pavaišint, sušerk jam pora. [BSP trinkteli porakart Kiemsargiui]
KIEMSARGIS: Gerai gerai atsiprašau, padarysiu viską ko norit tik aš labai skubu, leiskit man eiti?
Aš turiu išgelbėti mažą mergaitę.
BD: Gelbėtojas? Tu? O ar ne tave dabar gelbėti reikia? Nuvalyk mano draugui batus. [Ipradeda valyti] A a a – dievas liežuvį tau davė ne kad šnekėtum – o kad gerus darbus dirbtum.
KIEMSARGIS: Kas tiesa tas tiesa – dievas man liežuvį  davė, kad jums padėčiau. Aš angelas.
BSP IR BD Angelas?
Angele mūsų kuris dabar klūpai prieš mus nuvalyk mums batus ir tegul mūsų batai švyti dabar ir visados ir per amžius [ JUOKIASI po maldos, ima išsidirbinėti ir vaizduoti kad skraido. Tuo tarpu angelas sprunka, BSP bando nutverti angelą, bet nutveria tik plunksnų saują. Sutrikęs žiūri – išgaruoja juokai, pasimetę vaikai išbėga iš scenos]

Į sceną grįžta berniukas su viena pirštine, vis dar laikydamas rankoje plunksną. Grįžo pasiimti kitos pamestos pirštinės. Pasako eilėraštį apibūdinantį jo savijautą:
EILĖRAŠTIS

Epizodas #5
MERGAITĖ SU DEGTUKAIS IR MERGAITĖ SU ŽIEBTUVĖLIU
Mergaitė uždega dar vieną degtuką, pamažu stiprėjant šviesai prie sienos ji pamato koketiškai apsirengusią mergaitę su žiebtuvėliu – ji degasi cigaretę.

MERG SU Ž.: Ugnies, ar turi kas nors šitoje sumautoje gatvėje ugnies?
MERGAITĖ SU DEGT.  Prašau, panele, pirkite iš manęs degtukų.
MERG SU Ž. Iš tavęs? Degtukų? Pirkti? Man pirkti?
MERG SU DEGT: Na taip.
MERG SU Ž: Juokauji turbūt? Šitą susmirdusią šlapią dėžutę? Dėkis galvon mergyt – merginos nieko neperka, tai merginoms viską perka. Jei taip nėra – vadinasi gyveni neteisingai.
MERG SU DEGT: Neteisingai? O kas yra teisingas gyvenimas?
MERG SU Ž: Matau tu nieko nesupranti? Eikš, pasirodyk?
MERGAITĖ SU DEGT: (Nedrąsiai išeina ir ima suktis ratu kiek sukaustytais judesiais)
MERG SU Ž: Hm... prasčiau negu aš galvojau.. Ar žinai kas yra pudra? Ne nežinai? Tai tokia medžiaga reikalinga vyrų smegenims. Tu jos užsitepi ant savo veido ir taip pudrini vyrui smegenis? Parodyk veiduką? Šiek tiek čia, dabar čia, jau beveik baigiau. Va!
MERG SU DEGT: Tai čia teisingas gyvenimas?
MERG SU Ž: Ne visai mergyt, ne visai dar. Plaukai skirti ne grindims plauti. Įsidėmėk tai. Mergina ir jos plaukai gali daryti stebuklus, na dar žinoma kad stebuklas įvyktų reikalingos ir ilgos gražios kojos.
MERG SU DEGT.: Aš nesuprantu teisingo gyvenimo? Ką aš blogai darau?
MERG SU Ž: Parodyk, kaip tu vaikštai? Nagi eik? Tiesiog eik?
Blogai, labai blogai. Va šitaip reikia.
Kramtomos gumos turi? Įisidedi kramtomos gumos ir darai va šitaip.
Dabar tu pabandyk?
MERG SU DEGT: Kodėl aš taip nesmagiai jaučiuosi?
MERG SU Ž  Iš pradžių visos taip jaučiasi, svajoja apie gražius jaunikaičius, kurie jas mylės, ves, bet galiausiai visos baigia savo dienas prie šitos sienos. Vienos pardavinėja degtukus, o kitos pardavinėja… Na nesvarbu.
MERG SU DEGT: Tu irgi pardavinėjai degtukus?
MERG SU Ž: Degtukai nesuteikia šilumos, patyriau tai savo kailiu.. O va teisingas gyvenimas – visai kas kita. Pasakų princas garantuotas kiekvieną vakarą. Nori išmoktiu teisingai gyventi?
MERG SU DEGT: Taip. Ne, taip turbūt.
MERG SU Ž: Klausykis toliau. Ką sakai kai gavėje sutinki išvaizdų vyriškį?
MERG SU DEGT: Laba diena pone, prikite iš manęs degtukų?
MERG SU Ž: Bloga pradžia. Labai bloga pradžia. Pirmiausiai nusijuoki, kukliai nusijuoki sau į pažastį, tada pasisveikini, kam tas oficialumas? Sakai: “Labas” ir darkart nusijuoki. Iš esmės, kalbėti tau daug nereikia – svarbiausia juoktis, vyrams patinka kai iš jų žodžių juokiasi. Bet gink Dieve, niekada, girdi, niekada nesijuok iš jų pačių? Aišku?
O va tada, gali pereiti prie degtukų ir paklausti: Ar neturite degtukų?
Po šito viskas įvyks savaime. Ar aišku?
MERG SU DEGT: Sudėtingas tas teisingas gyuvenimas.. O kaip tu išmokai?
MERGAITĖ SU Ž: Viena pagrindinių taisyklių – kai vaikinas tau ką nors sako – sakyk ne, bet mintyse galvok taip ir daryk kaip jis sako ir patikėk, dar šįvakar prie šios sienos atjos pasakų princas ir išsiveš tave toli toli, kur gražu ir šilta..


Epizodas #6
BERNIUKAS SU PIRŠTINĖMIS IR JO DRAUGAS „KABINA“ MERGAITES

MERGAITĖ SU Ž: Štai ir mūsų princai, daryk taip kaip tau sakiau...
Berniukai ruošiasi drąsina vienas kitą. Berniuko su pirštinėm draugas sakosi esąs meistras ir demonstruoja kaip tai daryti.
MERGAITĖ SU Ž: Labas (Ir nusijuokia į pažastį)
BD: Nu tai labas, tai sveika (Pastorintu balsu)
MERGAITĖ SU Ž: (juokaisi, prunkščioja) Turbūt labai daug sportuoji?
BD: Kačialkoj štangą pakilnoju. Stumiu 90.
MERGAITĖ SU Ž:  O o o (Nusistebėjimo ir susižavėjimo šūksnis, kumšteli mergaitę su degtukais, kad ji irgi nusistebėtų) Ar galėtum mane apginti?
BD: Tai aišku, ką tik šešis iškirtom
BSP: iš tikro ten vienas...
BD: Jo, iš pradžių vienas, bet paskui šeši atėjo. Visa bomžų armija.
MERGAITĖ SU Ž: Tu mano didvyris.
BD: o tu čia ką?
MSŽ: Aš? Ėjau pro šalį.
BD tai gal ten?
MSŽ: Ten gerai. (Nueina su BD, nueidama mirkteli akį MSD)


BSP: Aš Tadas.
MSD: Labas (Nusijuokia į pažastį.)
BSP: Kuo tu vardu?
MSD: Nesakysiu. (Nusijuokia, Ima žiaumoti gumą) O tu atspėk? (Vaikščioja aplink berniuką nevykusia fyfiška eisena).
BSP: Kodėl taip darai? Kodėl taip elgiesi?
MSD: Net nežinau... mokausi teisingai gyventi. O ką tu veiki su juo?
BSP: Nežinau, turbūt taip pat mokausi..
Ugne,
MSD Iš kur žinai mano vardą?
BSP Mačiau tave pardavinėjančią degtukus, norėjau prieiti bet nežinojau kaip... Tu man patinki.
MSD O tu irgi žavus – juokingos pirštinės
BSP: na taip.. čia mano močiutė....

(Grįžta BD su jau nukabinta MSŽ)
BD: O kas čia tokia?
MSŽ: Ji ji ...
BD sperdžiant iš veido neseniai iškrito pro langą? Šeštas aukštas? ne ne ne, palauk palauk? Septintas? (Paėmęs už veido mergaitę apžiūrinėja)
MSŽ: Ji  ji yra ...
BD jau žinau žinau kas ji tokia. Ubagė, valkata, šliaužiojanti kaip kokia utėlė ir vis besitaikanti įkasti. Spjoviau ant tavęs ir visos tavo padermės.
BSP: Užsičiaupk kvaily ir einam.
BD Ką pasakei? Ką tu man pasakei?
BSP sakiau einam.
BD: Kaip tu mane pavadinai?
BSP Niekaip, einam iš čia..
MSŽ Vaikinai baikit? Man jau trūksta dėmesio, aš čia. Aš čia čia.
BD Iš utėlės kilęs utėle ir liksi, nori su ja pasilikti?
BSP: Ką tu juokauji? Su ta sumauta valkata? Aš?
BD Taip tu, su ta sumauta valkata tu? Ar nori?
BSP: Gal durnas tu ...
BD: Tai gerai, o aš maniau kad tu mane išduodi, maniau kad nesugebėsi pamokyti šitos utėlės..
BSP: Ką nori kad padaryčiau?
BD: Mes turime savų susidorojimo būdų su bomžais.
Tegul ji tau nuvalo batus ir pasimeldžia mums? Ką manai barbe?
MSŽ: Jo ko čia maivais kaip kokia princesė. Dirbk
BD: Ar nepakankamai aiškiai pasakiau? Kaip ten pas jus utėlių kalba skamba? Pasimaivo.
Tuoj pat nuvalyk batus mano draugui.
(MSD valo batus BSP, ji verkia, berniukas stengiais nepasirodyti kad yra susijaudinęs, jaučiasi labai blogai, galų gale neištveria, visi trys išeina) Scenoje lieka viena mergaitė su degtukais.
Scenoje lieka mergaitė su degtukais. Skaudi patirtis pasakoma uždegus dar vieną degtuką.
EILĖRAŠČIU MONOLOGU


Tada berniukas su pirštinėmis įsidrąsina ir prieina prie mergaitės su degtukais. Mergaitė bando elgtis taip kaip ją mokė, tačiau greit supranta kvailai besielgianti. Tarp berniuko su pirštinėmis ir berniuko ir mergaitės su degtukais įsižiebia jausmai.
Grįžta berniuko draugas apkabinęs jau „nukabintą“ barbę ir ima tyčiotis iš sušalusios mergaitės. Prie jo prisijungia ir barbė ir berniukas su pirštinėmis. Visi trys patraukia toliau ieškoti nuotykių.

Epizodas #7
KIEMSARGIS IR MERGAITĖ SU DEGTUKAIS
Grįžta sužeistas kiemsargis susiėmęs už šono, rankoje laiko tris degtukus.
KIEMSARGIS: Mergaite, mergaite. Tu vis dar čia. Atleisk man, aš nespėjau, man sutrukdė, nespėjau pranešti apie Tave. Bet va trys degtukai – prašau, pakentėk dar tris minutes ir aš tuoj tave išgelbėsiu.
MSD: Jūs juokingas dėde. Kuo jūs man galite padėti? Man atrodo kad Jums pačiam reikia pagalbos..
KIEMSARGIS: Vienąkart jau praradau tikrą žmogų, antrąkart taip nebesuklysiu.
MSD: Kalbate apie Angelienę?
KIEMSARGIS: Iki Mergaite, tris minutes, palauk dar tris minutes..

Atneša dar tris degtukus, prašo mergaitės palaukti, nesušalti. Jis tuoj ją išgelbėsiąs. Kad pabūtų dar tris minutes ir jis tuoj sugrįš. Jam sutrukdė vaikėzai, bet jis vis tiek spės, privalo spėti išgelbėti vienintelį tikrą šio pasaulio žmogų. Kiemsargis išbėga.

Epizodas #8
MERGAITĖ SU DEGTUKAIS IR BERNIUKAS SU PIRŠTINĖM
skambant gitaroms:
MArtinaitis
MSD:  Mane šiąnakt laukuos užsnigo,
            Akis taip švelniai man užspaudė sniegas,
            Ir taip lengvai jis užgulė krūtinę,
            Tarsi delnais man užėmė ausis.

            Ir neturiu aš valios atsikelti,
            Kaip tąsyk – iš to keisto išnykimo
            Kai man ant veido tu uždėjai ranką
            Ir švelniai man akis užspaudei

Skambant paskutiniams žodžiams uždega degtuką. Šalia jos veidą  glosto berniukas su pirštinėmis, pakartoja paskutines eilėraščio eilutes. Žiūri vienas į kitą. Trumpas, su nedaug žodžių dialogas:

BSP:  Kai man ant veido tu uždėjai ranką
          Ir švelniai man akis užspaudei
MSD: Tadai?
BSP: Ugne
MSD:  Nepakankamai švariai nuvaliau batus? Aš galiu aš tuoj. (Nebeturėdama jėgų keliasi ir slenka prie berniuko batų)
BSP: Ugne, Ugne baik, aš atsiprašau. apkabina
MSD: Nebijai utėlėm užsikrėsti? Aš juk valkata?
BSP: Atleisk man, aš... aš.. aš  toks nevertas su tavimi būti
MSD: man liko vienas degtukas, viena minutė šilumos, pasilik su manimi?
BSP: Aš aš aš  aš atsiprašau.. Aš myliu tave.. Apkabina ir tuoj atšoka
          Aš tuoj ką nors pakviesiu, aš tuoj ką nors surasiu kad tau padėtų.
Apsisuka, grįžta atgal ir užmauna mergaitei savo pirštines.
MSD: Pabūk čia su manimi.
BSP: Aš tuoj grįšiu, tuoj
MSD: Tik vieną minutę? Kol degtukas uždegs? Vieną minutę? Prašau?
Berniukas išbėga
FINALINIS MERGAITĖS EILĖRAŠTIS degant paskutiniams degtukui.

Mergaitė šypsosi, glaudžia, uosto berniuko pirštines – ji laiminga. Skambant muzikai ji pasako savo finalinį
ir lėtai susirango ant sniego, užmigdama visam laikui prie širdies glausdama berniuko pirštines.

Epizodas #9
KIEMSARGIS IR MERGAITĖ SU DEGTUKAIS
Grįžta kiemsargis, entuziastingai nusiteikęs, bando išsivesti mergaitę, tačiau jau per vėlu, angelas nespėjo, neįvykdė dar vienos savo misijos. Jam nepavyko išgelbėti vienintelio tikro ir gražaus šio pasaulio žmogaus ir jis kaltina save. Išlieja scenoje kažkokiu būdu pyktį, apmaudą. Išsitraukia degtinės butelį ir vėl puola gerti, geria be sustojimo labai įnirtingai, karštligiškai. Pradeda juoktis, juokas pereinantis į verksmą. Tada visiškai nusigeria ima klabėti nesąmones ir dainuoti.




Epizodas #10
Kiemsargis girtas dainuoja ir šneka nesąmones, svirduliuoja po sceną. Tuo pat  metu įeina berniukas be pirštinių. Su maisto lauknešėliu. Pripuola prie mergaitės o ji nejuda. Visą kalbėjimą užgožia nedarni kiemsargio daina. Negirdėti kaip berniukas žadina mergaitę, matyti tiktai jo entuziazmas. Pamato pirštines, kurios ne ant jos rankų, o prie jos širdies. Susigraudina, apsiverkia, atsiėda prie kiemsargio kuris tai verkia tai juokiasi, jau kiek apsiraminęs sėdi šalia.
- Atleisk angele kad tavim netikėjau.. 
Paduoda maišelį su maistu.
Berniukas susikniaubia apsiverkia... Tada angelas, nors ir girtas, ne iš karto pataiko,  paima baltą skiautelę ir nušluosto veidą vaikui, pasižiūri prieš šviesą – balta....
- Nors vienas.. nors vienas...

ČIA PABAIGA, arba:

Kiemsargis nusiima purvinus rūbus ir dabar matyti skaisčiai baltas angelas. Berniukas abstulbsta – tik dabar jis patiki.. Prieina prie mergaitės, užkloja ją savo sparnais ir susilieja su baltu sniegu, pats išnykdamas ir virsdamas baltu žemės plotu, ant kurio nebėra nei angelo, nei mergaitės su degtukais, tik berniuko širdyje pasėtas gerumas. Berniuke vis dar gyvena mergaitė su degtukais ir kiemsargis angelas.

PABAIGOS PABAIGA
Pačioj pačioj pabaigoj jau po plojimų į sceną tamsoje grįžta berniukas su degtukais. Jis uždega vieną degtuką, pamažu ryškėja šviesa ir skambant muzikai apsikabina su mergaite. Tada pasirodo visi kiti personažai, nusilenkia...