Žmogau, pažvelk į priekį,
Į ateities rytojų:
Kur žvelgė praeities didvyriai,
Kur slenka išminties motyvai.
Žmogau, kas duota žemės slėpinių
Tu nepaslėpsi nuo kitų.
Širdis tavoji trykšta širdgėla tyrąja,
Širdis tavoji plaka dėl žmonių.
Žmogau, ar tai nenuostabu,
Širdy mylėt tiek daug žmonių,
Ir trokšti meilės iš kitų?!
Juk, tu toks pat žmogus,
Kaip aš ir daugelis kitų.
Tad žvilgsnis tų kitų,
Tai tik šešėlis mirusių senai.
Žmogau, tu žemės, vaike,
Esi ir būsi mylimas žmogus!
2017-02-12 23:00
Žmogau
Nežvelk nei priekin tu, anei atgal.
Žiūrėk po kojomis geriausiai gal.
Rega sveikesnė bus, lobį atrasi,
Kur pametė kiti. Žiopliai gi nešė.
Mylėk save, nors pavydės kiti.
Suprask, pavydui buvo sutverti.
Neašarok, nepyk, nesivaikyk garbės.
Padėki sau ir prokurors pridės.
Sėdėsi kameroje, nebereiks kėdės.
Ant jos kiti, kur gviešiasi, sėdės.
Nežvelk nei priekin tu, anei atgal,
Bus skirta, tai paskirs tau gal.
Jeigu neskirs, pasaulis neapvirs.
Kaip sukosi, suksis ir nesuirs.
O jeigu suirs, irgi - jokia bėda.
Žemėj tavęs seniai nebus tada.
2011-09-02 22:11
Na ir kur tie išminties motyvai slenka? Žiūriu kartą, žiūriu kitą ir matau tą patį shita.
|
|