Maniau-
Čia savas kaip sunkus akmuo,
Net ne bet kas pajudintų iš vietos,
Bet... stop - sustojo traukinys,
Svetimšalį parvežęs į namus.
Ir suprantu, kad ten,
Kur ligi šiol buvau -
Buvau tik svečias,
Net šimto metų nepalietęs,
Nors troškau begalybės.
Paduokite, prašau,
Man smėlį su dėže, kurioj
Žaidžiau pagirtas kaip narsus karys -
Kitaip vaikai juk nemokėtų žaisti.