Geidžiamas ruduo

Drungno
drumsto vandens
paprašysiu
ir visos žvaigždės,
visos lempos užges...
Iš vandens
pašokdavai
pašokdavai -
tokia baltutė,
džiūgaujanti
ir į rankas
lyg sviedinį didžiulį
saulės kamuolį
čiupdavai.

Bijodavai,
kad iš miškų,
vilkai neišlystų.
ir kad atsivertų,
kaip gandrų snapai,
kaip vilkų akys -
debesų langinės.
Prisiskainiodavai
rūtų, šakų, raktažolių
ir vėjai visa burna
švilpaudavo,
ir klausinėdavo,
dabar, ne man
jau spręsti
ar laiškų,
ar laiškų
tau niekas
nerašo?

O ruduo
po laukus,
miškus,
kaip vilkas
slankioja,
ir tirpsta, šešėlių
ir žvaigždžių liepsnos.
Ruduo
geidžiamas
tarsi laukimas.
- Tu, mano sesuo,
tu, mano, didžioji
išsiblaškėlė, sakai
kad ateina
ir į tavo lovą ruduo
ir nėra, kam pasiguoti.

Gandrai apsuka
aplink namus ratą
ir atsisveikina
tarsi spręsdami
gyvenimo lygtį.
Ir jie, nori ilgam išlikti
mūsų atmintyse išlikti.
Ir krinta
į auksinę žemę,
paukščių plunksnos
auksinės
sidabrinės
ir labai retos.

Užšals, apledės
visos klimbalos
ir pinsis į žilvičių
beržų kasas
sniegini,
sidabriniai takai
užšals upės, keliai
ligi Užgavėnių,
o kur kadaise
uogavom, grybavom
ir labai liūdėjom -
su kriaušėmis
ir obelimis -
kuždas
įžūlūs vėjai,
ir per dienas, naktis
mūsų  vienplaukėse
galvose,
lyg kaminuose
kažkas ūžia.

Nuo žemės pakeliu,
prinokusią kriaušę
ir obuolį
į dalis skilusį
ir ežiuką
saulės spinduliais
apkibusį.
Ir minga musių,
skruzdėlių miestai.
Po naamus, miškus -
vaikšto
mūsų geidžiamas ruduo
ramuma,
tyluma pasklis -
šiaurės vėjai šnekės
viskas bus
per pus
ir miškus
ir namus -
rudeninės
nuotaikos gaubia
ir merkia
žvaigždės akis,
tiesia rankas
kaip nuotakos...

Išeini, išvažiuoji -
ruduo
žibuoklėm verkia.
Prisirpo kaip spanguolės
ir mano kantrybės,
linksmybės.
Amžinai išėjai
neištarusi
nė vieno žodžio,
nors, dar liko laiškų -
du šimtai šešiolika.
Nors senelės karvutės,
dar pešioja, 
žalią žolę,
o aš, apakau,
užspringau,
nors nieko
galvoje,
burnoje neturėjau
sakiau, pakol neiškris
pirmas ir šaltas sniegas -
vesiu tavo draugę,
sapnuos,
tave suvedžiosiu
ir vėl iškris sniegas
šiltas ir karštas - niekas.