Krikštamotės kronikos

Pasitraukite į šalį, rožiniai arkliukai ir princesės. Duokite kelią motinai tikrovei.

Tokiu sakiniu reikėtų apdovanoti kiekvieną mergaitę, ilipusią į paauglystės amžių. Tik pasakų veikėjai jas įkvėpia amžinosios meilės paieškoms, net jeigu rastoji nusirita iki slieko vardo. Ne, nesakau, kad nemėgstu sliekų, tiesiog šie vargšai padarėliai turi šliaužioti žeme, ant kurios neretai sutinka savo kaimynus. Tie kaimynai ir yra pirmosios meilės nešėjai – princai, riteriai, žvilgančiais šarvais.

Mergaitės, jūs nesate karalaitės ar balerinos (neskaitant profesinių išimčių). Meskite iš galvos mintis apie jokių pastangų nereikalaujančius santykius ir amžinai liepsnojančią meilę. Be jūsų rankos net ir krištolo tyrumo jausmai gali tapti pašluoste. Reikia savo princus gerbti ir mylėti, visuomet primygtinai reikalaujant to paties. Tik taip galima tikėtis dažnai girdimos laimingos pabaigos.

Kaip krikštamotė Jums patariu kuo greičiau paslėpti balines suknias, užsitempti patogius drabužius ir kipti į darbą. Na, o jeigu nepavyko, nesupainiokite savo ex princų su utelėmis ir kitokiais nereikšmingais padarėliais. Jūs šiuos kandidatus kažkiek apšlifavote. Gal kažkam jie bus idealais ir besišypsančiais tėčiais.