Rūkas

...
vėlu...

Ar jau per  vėlu? Dar jaučiu vyno skonį burnoje... Žinau, kad tuoj pakils rūkas, tik nežinau kas šįkart jame slėpsis... Skubu per tiltą, lyg tai galėtų mane išgelbėti. Po tiltu - juodas tamsios upės vanduo. Neburbuliuoja, nečiurlena, nešniokščia. Tylus lyg pati mirtis. Vienintelis gyvybės požymis - lipnūs rūko garai, tamsos kvėpavimas, nejuntami nebūties pirštai...
Rūkas švyti šaltoje mėnesienoje. Mėnulis išsiviepęs, jo apvalus snukis atrodo pilnas pasitenkinimo, kurgi ne, jo rūkas nepasieks.
Per tiltą pravažiuoja vienišas automobilis.
Aš netyčiom prisimenu Stiveno Kingo knygą apie rūką.
Stengiuosi neišsigąsti.
Ironiškas balselis cypsi - "ak tu, laikai save Tamsos atstovu, o bijai?Ko tu bijai?"
Nebijau tamsos. Bijau nežinomybės. Numirėliškų rūko pirštų, užlipdančių akis ir mintis, neleidžančių kvėpuoti. Jie šalta drėgme geriasi į mano drabužius. Plaukuose - maži vandens karoliukai, susikondensavusi rūko esmė. Jie žiba mėnesienoje lyg piktžiugiškos akelės.
Tiltas baigiasi. Žinau, kad čia prasideda gatvė, tik nematau jos pro rūką. Visa aplinka praradusi savo kontūrus. Atrodo, ir aš tuoj ištirpsiu, neliks juodumos, tik vienoda prieblanda, suvirškinusi visą šį prakeiktą miestą.
Iš rūko artinasi...
Šmėklos?
Žmonės?
Šešėliai?
Jų visas būrys, aš pajuntu nebylią grėsmę. Bijau. Nesuprantu kodėl.
Sustoju, sustingstu, lyg artėjančių siluetų vaizdas būtų sustiprinęs rūko sugebėjimą iščiulpti gyvybę iš mano kūno.
...šmėklos pagaliau išnyra iš rūko...
..sustoja prie manęs...
Rūko pripildyta galva pagaliau suvokia...
Treningai, kepurės su snapeliais ant skustų galvų,beždžionių snukius primenantys veidai.
"Šmėklos" spokso į mane.
Į ilgus juodai dažytus plaukus.
Auskarą lūpoje.
Juodą paltą.
Spygliuotą antkaklį.
...nesuvokiu kas vyksta...rūkas mane suparalyžavo... Jų žvilgsniai tirpsta, lieka tik bjaurus šleikštulys,nebylus priešiškumas...
Stiveno Kingo pabaisos?
"Blet, nu ir pyderas" - balsas plėšo rūką,iš čia pat jame ištirpsta,nepasiekia manęs, aš nesuvokiu žodžių prasmės. Dar likusiu sąmonės kampeliu suvokiu, kad turėčiau bėgti, gintis, bent jau pajudėti iš vietos, galbūt nuleisti akis, ir susigūžus kiūtinti toliau, palydimam pašaipų.
Bet ne šiandien. Šįvakar rūkas. Nepajudu iš vietos, nenuleidžiu akių.
Jaučiu, kad pabandęs bėgti įklimpčiau rūke, įsipainiočiau i jį lyg į bjaurų tinklą.
Jie netirpsta rūke. Vieno rankoje kažkas sublizga. Ir kito. Trečio. Jie dar prisiartina. Mūsų nebeskiria rūko juosta.
Persikreipę snukiai.
Netikėtai, jų akyse matau baimę. Jie bijo dar labiau negu aš, lyg būtų pamatę pasibjaurėtiną pabaisą, žiaurų tamsos padarą, medžiojantį rūke. Užuodžiu jų baimę, šalto prakaito kvapą, prasiskverbusį pro rūko drėgmę.
Staiga pasijuntu lyg pabudęs iš sapno, paleistas iš pinklių. Svetima baimė suteikė man jėgų išsklaidyti savąją.
Lėtai ranka pasiekiu peilį, jį visada nešiojuos, nes tai dovana... niekad nenaudotas, jei nekreipsim dėmesio į tuos kelis randelius ant mano paties rankų...
Jie jau sliūkina pro šalį, tirpdami rūke, svaidydami į mane piktus žvilgsnius.
Dingsta rūke, nusinešdami savo baimę ir piktą susierzinimą...
Jie jau man už nugaros. Vis dar nejudu, įsitempęs kūnas nepajėgia priešintis rūkui. Kažko dar laukiu...kvailys aš, ko gi laukti...
Žybtelėjimas rūko prieblandoje. Pajuntu jį, o ne pamatau. Staigiai dingsta susikaustymas, aš atšoku, rūkas suvirpa. "Šmėklos" taikosi į mane peiliais.
"Daug babkių turi kad tuos visus geležius nusipirkai, ką?" - Balsas vis dar virpa iš baimės, rėžia ausį netikra, pikta gaida. Užlūžta.
Jie puola mane,staiga suvokiu kad jie nekenčia rūko, nekenčia nežinomybės, ir jiems tereikia į kažką nukreipti neapykantą,nes tikrųjų neapkentimo priežasčių įveikti neįmanoma...
Šaltas sidabrinis blykstelėjimas, tekantis kraujas...vienas, antras, trečias smūgis...aš pasirodau greitesnis už juos bet jų daugiau...
Paskutinis vaizdas, kurį pamatau prieš ištirpdamas rūke - mano spygliuotas antkaklis, kruvinas, perpjautas, nukritęs ant žemės.

(Kitą dieną pasirodė trumpa žinutė vietiniame laikraštyje:
"Ginkluoto konflikto metu N. gatvėje peiliu sužaloti penki jaunuoliai, vienas iš jų sunkiai (įtariama, kad pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio). Manoma, kad ginčas tarp jų kilo iš chuliganiškų paskatų, arba bandant apiplėšti. Keturi sužeistieji policijai žinomi."