Nuspalvintų stogų sonetais
prabėga ryto spindulys
dienos vėl šurmulys
giesme išpinami lemties
vainikai - bet gimstame
akimirka jau amžina
paglosto debesų sparnai
paliekančius gandrus
pavasario išlikus nuojauta
kelionėje
nuspalvintų stogų sonetais
prisikėlimais kylanti diena
ir
atsidūsta Vilniaus mūrai
kai vėtrungės pasisuka
su ave vita!