Vilniaus gatvėse pasislėpusiuose šešėliuose ieškau sargo,
saugančio paskutinio atviro bromo raktus;
Mago - gebančio metalo vartus mintimis ištirpdyt,
Princo - saulės spinduliais paverčiančio viltis,
Elgetos - stiklo šukėmis puošiančio pilis.
Ryto deivių bučiniais pašventintais čerpių stogais
bėgu rudeninio lietaus pasitikt,
palaistyti sausroj sunykusius sielos ūglius,
atgaivinti prieblandoj tūnojusius akių vokus.
nuplauti dulkėse išmirkusius pirštus,
Ir nejučia vidudienio sparnais palietus katedros kolonų kraštelius
Sekundei sustingstu.
Vaivorykštės taku ateina sargas... nešinas raktu.