Bėgiojau visą pusdienį
Po lauką.
Rankelėje nešiojau beržo vyteles,
Po dangų varinėjau savo aveles
Ir glosčiau minkštučius jų plaukus.
Staiga avytės danguje
Pravirko.
Nukrito ašarytės ant veiduko man:
Nebeišleis sūnaus mama kieman...
Bet avytėlės bijo pikto vilko!
Mamytė švelniai tik
Nusišypsojo:
- Nurimk, vaikeli, kas gi joms ten bus,
Subėgo baltosios avužės į namus,
O ten saulutė jas visas globoja.
Dangaus avytėms
nebereikia piemenuko,
O tau jau laikas
sąsiuvinyje ganyt
pieštuką.