Ten kur baigiasi sparnai –
daug mažų mažų pilių,
Raudonai ir geltonai
“prisnigtų” laukų gėlių.
Kai susiglaudžia delnai,
rieda ašara šilta.
Pasirodžiusi nūnai,
ji iš laimės išspausta…
Kur pasibaigia sparnai –
Ruožas saulėtos ugnies.
Mėnuo šypsos atsainiai,
Pakabintas ant vinies.
Kai susiglaudžia delnai,
Nebelieka paslapčių.
Nedvejoji, nes žinai,
Kas šalia tavų pečių.
-------------------------
žemės nebėra seniai
(vien tik rūkas ištisai)
nežiūrėk atgal liūdnai
mums nereikia jos visai
liūdesys truks amžinai,
tik nebūkim jo tarnai
štai išsiskleidžia sparnai
ir susiglaudžia delnai