Naujas rytas

Pramerkiu akis. Prieblanda. Aplink spengianti tyla, kurią kartais perrėžia automobilių varikliai gatvėse.
Nerangiai pasirąžau, ko pasekoje ranka kaukšteliu į ant spintelės, šalia lovos, stovėjusią pastatomą lempą ir ji su trenksmu nudarda ant grindų.
„Nevėkšla“, keikteliu save, o tada tingiai apsiverčiu ant kito šono.
Dar kiek pakovojus su noru nieko nedaryti visą dieną likus lovoje, nuleidžiu kojas ant vėsių grindų ir atsisėdu. Mintyse save pagiriu, kad neužsnūdau ir pakankamai greit išsiropščiau iš lovos. Po to sekė įprastinė kasrytinė rutina, bet pažadėjau sau, kad viskas pagaliau pasikeis.
Ne, šiandien aš neprisiminsiu Jo ir neišpilsiu savos. Darbe pagaliau atrodysiu elegantiška. O vakare užeisiu į naminių gyvūnėlių krautuvę ir nusipirksiu katiną.
Būtent taip ir padarysiu.
Juk šiandien naujas rytas.