Pilnatis

Žole nužėlęs jaunaties takas,
Vienatvė blaškos,
Kur mano akys?

Balta šviesa užklojo viską,
Ištirpdė vaiskų mėnulio diską.
Girdi kanopų dūžius?
Parjoja nerimas,
Baltom pušų viršūnėm,
Ir čia jau baigiasi gyvenimas,
Gyvenimas - graudesnis ir už pakaruoklį šunį .

Užtemus protui pilnaties šviesoj, išliejau širdį .
Liepsnojančiom akiduobėm teku į jūrą,
Per šimtus kalnų ir pievų,
Plukdydama tavo veidą drumzlinam vandeny,
O gal tave prišauksiu atsigert mano srovės...?