Tikiu

Mes nenorime to, ką galime prarasti
Paprasčiausias karas duoda daugiau
O ar mintys ir svajos ištirpusios ten
nesuteikia daugiau, nei turėjom?

Paskelbkim maištą ir neikim žudyti
Pasakykim apie tai mūsų draugam
Nuo to momento jie irgi paliks jį
Nebeturėsim nieko, kas šypsotųs ten

Juokis, spjaudyk, glostyk, laižyk
Taip pasieksi palaimą, atleidimą sau
Tik maldą daug kartų teks pakartot
Bei visi tai matydami tave girs

Bučiuokime jam rankas, kojas
Stovėkime ant kelių ir maldaukime jo
Leidimo spirti, kąsti, pasityčiot
Ir atleidimo visa tam

Taip gyventi paprasčiau, lengviau
Juk taip mums patogiau
Siūlau nužudyt save ir nereikės
Prašyti, žemintis, maldaut

O aš žvaigždė iki kurios toli tau
Aš žibu, aš šviečiu, aš valdau
Tu niekada nebūsi lygus man
Tave aš palieku, pasirenku vertus sau.


1999 Gruodžio 5