,,,

Būtum paskambinus – tą patį, kaip visados,
būčiau sakęs. Bet nepaskambinai. Šiandien.
Kaip visados tau sakiau – tai yra,
bet tu nežinai, kad tai vyksta didėjančiai.

Tu nepaskambinai ir tai daug blogiau, nei
nesiseka, klojas dalykai juostai žemiau,
liūdna į plotį, o aukščiau girtuokliai.

Tu nepaskambinai, ak, jei žinotum, kaip skauda.
Dėl to, jog nepaskambinai.
Tylos abipusiai geros, tačiau.

Tu tikriausiai nejausi kaltės,
kad mano kieme linksta žolės,
langų stiklas blausias ir stringa spynoj raktai – tai
tik mažosios priežastys tavo
visų priežasčių man jokiu būdu nepaskambint.

Jeigu tik
būtum žinojus, kaip laukiu
tavo skambučio,
būtum radus didžiausiąją erdvę plaukt
stilium tuo, kuris reiškia,
kad nieko nereiškia jokie
ten skambučiai į ten.