Po rugpjūčio

Gerklėje sužvanga skausmas,
Rūdys griaužia gleivinę.
Namų turėjimas ant fotelio
Nepasodina, nenuramina.
Žvaigždės, įminusios ganytojo paskirtį,
Glosto pakaušį, žybčioja,
Kad jau laikas nusnūsti,
Sako, kad sapnuose ruduo
Nebus toks juodas,
Klimato juostos neva pasislinko į šiaurę
Ir spalį, tu dar suloši kaštonų fūlę.
Kad su nertine berete kviesi
Bičiulius užsukti arbatų,
Balkone pastatysi taburetes
Ir seksite taksistus
Paslapčia į konteinerius verčiančius
Bulvių maišus.
Drąsesni užsirūkys.
Tu šyptelsi, bent užgyvenai balkoną
Kalboms.
Tas laikas bus įrėmintas žadintuvo
Rodyklių, bet nežvangės ir saulė
Skūros nekarpys, badydama spinduliais
Kiek mažai vasaros beliko.