***

ir nieko – tik žiogas prie žiogo - ir nieko
daugiau po kojom. dangus kiek artesnis
prieš rytą. girdėtas svirpimas, bet niekad
anksčiau po rūku rugpjūčio orkestro

klausyta. ir nieko, kad aš kiek prie žemės
lenkiuos, migloj mano veidas švelnesnis.
žiogeli, po kojom dangaus ne mažiau:
ir nieko baisaus, kad rasota.

ir nieko, kad niekad anksčiau
ir nieko, kad šiandien
ir nieko - -