Filmai

Kam kuriami filmai? Masinei visuomenei. Vartojimui. Mums — viena kryptimi mąstančiai miniai. Aš kurį laiką tikėjau, jog filmai — meninė išraiška, jais norima kažką pasakyti, jog filmas turi turėti išliekamąją vertę... Iki kol nepamačiau antraštės savaitės TV programoje — „Beždžionėlė ekstremalė“. Ir tai man pakirto kojas, sugriovė tikėjimą.

Iš tiesų keista, jog tai atsitiko tik dabar — galbūt esu pernelyg naivi ir kitus žmones suvokimas aplankė kur kas anksčiau. O aš tik neseniai pradėjau pastebėti keistą reiškinį — retai kada geras, meninis filmas gautų oskarų ar kitų apdovanojimų skaičiumi prilygsta „Beždžionėlių ekstremalių“ tipo filmams. Aišku, „gerieji“ (galbūt reiktų sakyti „Tikrieji“) filmai tai pat neretai būna apdovanoti, pagarsėja tarp kino kritikų, BET kino salėse jie užsibūna trumpiau, nėra tiek plačiai anonsuojami, juoba retai kada juos apdovanosi už „specialiuosius efektus“ . Suprantu, jie nėra ir neturi būti skirti masei, tai kaip tik ne vartotojiški filmai. Bet tai — kūriniai. O kūrinys gali patikti arba ne, tu gali jo nepripažinti ar sakyti, kad nesupranti, turėti savo – kad ir neigiamą – nuomonę, tačiau bet kuriuo atveju pripažinti, jog tai išties k ū r i n y s . Tuo tarpu filmai be meninės, paveikiosios vertės — juos mėgsta ir žiūri dauguma, jie populiarūs ir daug uždirba, bet tikrai  ir nuoširdžiai jų vertinti negali — tai nėra kūriniai.

    Jei būdamas dešimties žmonių vakarėlyje pasakysi, kad tavo mėgstamiausias filmas „The hours“,  pritariamai linktels geriausiu atveju vienas iš tų dešimties. O kitam pasakius „Greiti ir įsiutę“ visi dešimt pradės apie jį diskutuoti ir žavėtis. Nes visi jį žino. Nieko keisto — tokia reklama, pasirodymas kinuose, atpažįstami aktoriai ir galiausiai — šitiek efektų, g r e i č i o  ir  į s i u č i o. Taip. Gerokai vėliau už jį pasirodžiusio „Igby goes down“  jau nė pavadinimo niekas neprisimena. Ir tai anaiptol nerodo, kad „Greiti ir įsiutę“ — tikrai geresnis. Paprasčiausiai „Igby goes down“  — daugeliui tiesiog nematytas. Nežiūrimas. Ne toks. Nefainas?

Prieš porą metų pasirodęs filmas „Vairavimo pamokos“ pristatomas internete, tačiau didelio populiarumo nesulaukė. Per maža reklamos? Surinktas puikus aktorių kolektyvas, absoliutus tarpusavio jutimas, tikrumas... Būtent — tikras filmas.

  Šių kelių mano paminėtų filmų žiūrimumas? Mažesnis. Mažesnis, negu „Beždžionėlės ekstremalės“. O tikrumas? Daugybę laipsnių didesnis.

    Rinkitės.