Luotys

Mažais žingsneliais dilginu nuo ryto,
neryškiai tik, nerišliai slenkant upei
bet kartą pastatyt norėčiau luoty
pašiaušta ketera, pamest norėčiau irklus

ir  geldele  upyn, srovelės neštų, ūkas
įgraužtų vyzdžiuos kylantį miražą,
krantinę be dienų,  be rytmečio muliažų -
užmigčiau vakare ant seklumos užplaukęs.

Link sapno srovenu, o rankos tįsta tįsta -
bangelės dūžta į mane, smiltelės slysta,
kai klevo luoty pamirštu - čia lietūs srūvi
vyniojantys ant pirštų Vaivos juostą sūrią.