Adiafora

tik šešėliai aplink
    nebylė pilkuma
       tik klampynė
sapne
supančiotom rankom
     užrištom akim
         virš bedugnės
kurion
mane stums
    svarstau kodėl nebijau 
        trokštu šio jausmo
žemyn
atsispirti nuo dugno ir
    sklęsti virš saulėj
        alsuojančių miežių laukų
tačiau
šešėliams šnabždu
     neskubėkit  
          aš laukiu –
švytėjimo