Tu išeini...
Palikęs liūdesį many.
Tu palieki
tiek daug beprasmio skausmo mano akyse.
Tu užsimerki.
Ir šauki.
Tyliau...
Nežadink pasakos,
prašau -
išeiki tyliai
dar neišmindytais praeito rudenio takais...
Tik šįkart užsimerksiu aš.
O vėjas tyliai mano pasaką nuneš.